Tarpusavyje susietas miškų ir bitininkystės tinklas
Miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant planetos sveikatą. Miškas – tai ne tik mediena ir jos gaminiai. Tai gyvybiškai svarbios ekosistemos, palaikančios įvairią florą ir fauną, reguliuojančios klimatą ir suteikiančios esminius išteklius žmonėms išgyventi. Tarp daugelio rūšių, klestinčių miško ekosistemose, bitės yra vienos iš svarbiausių. Bitininkystė yra praktika, kuri ne tik palaiko žmonių pragyvenimo šaltinius, bet ir yra pagrindinė ekologinės pusiausvyros sudedamoji dalis. Sudėtingi santykiai tarp miškų ir bitininkystės išryškina gilų gamtos sistemų ryšį, kai vieno elemento sveikata tiesiogiai veikia kito gyvybingumą.
Miškai: gyvybiškai svarbi bičių buveinė
Miškai yra ideali aplinka bitėms. Augalų rūšių įvairovė miškuose užtikrina nuolatinį nektaro ir žiedadulkių, pagrindinių bičių maisto šaltinių, tiekimą. Skirtingai nuo monokultūrų, kur auginami vienos rūšies augalai, miškuose galima rasti įvairių žydinčių augalų, kurie žydi skirtingu metų laiku. Ši rūšių įvairovė palaiko bičių populiacijas ištisus metus, todėl jos gali klestėti net tada, kai konkrečių augalų žydėjimo sezonas jau pasibaigęs. Be to, miškai siūlo bitėms prieglobstį ir spiečių vietas, kurios yra labai svarbios jų išlikimui. Tuščiaviduriai medžiai, negyva mediena ir netrikdomi plotai miškuose suteikia bitėms saugias vietas kurti avilius ir kolonijas.
Bičių populiacijų būklė yra tiesiogiai susijusi su miškų biologine įvairove. Kai miškai naikinami arba degraduojami, sumažėja augalų, kuriais remiasi bitės, įvairovė, todėl bičių populiacijos mažėja. Šis bičių buveinių ir maisto šaltinių praradimas kelia didelį susirūpinimą, nes bitės atlieka lemiamą vaidmenį apdulkindamos augalus, įskaitant daugelį, kurie naudojami žmonių maistui. Bičių populiacijų mažėjimas dėl miškų naikinimo ir buveinių nykimo pabrėžia, kad svarbu išsaugoti miškus ne tik dėl jų vidinės vertės, bet ir dėl esminių paslaugų, kurias jos teikia ekosistemoms ir žemės ūkiui.
Bitininkystės vaidmuo saugant mišką
Bitininkystė gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant miškus. Tvari bitininkystės praktika skatina miškų išsaugojimą, nes sukuria tiesioginę ekonominę paskatą bendruomenėms saugoti ir atkurti šias ekosistemas. Daugeliui kaimo bendruomenių, ypač besivystančių regionų, bitininkystė yra arba gali būti svarbus pajamų šaltinis. Medus, bičių vaškas ir kiti bitininkystės produktai yra vertingi vietos ir pasaulio rinkose. Siedama bičių populiacijų sveikatą su miškų sveikata, bitininkystė skatina bendruomenes taikyti išsaugojimo praktiką, kuri apsaugo ir atkuria miško ekosistemas.
Be to, bitininkystė skatina suprasti sudėtingus ryšius tarp rūšių miško ekosistemoje. Bitininkai dažnai tampa miško išsaugojimo šalininkais, nes patys mato miškų naikinimo poveikį jų aviliams. Šis propagavimas gali paskatinti bendruomenės iniciatyvas atkurti nualintas teritorijas, apsaugoti esamus miškus nuo kirtimų ar žemės ūkio plėtros ir skatinti tvarią žemės naudojimo praktiką, kuri naudinga ir bitėms, ir miškams.
Apdulkinimas ir miško atkūrimas
Vienas iš svarbiausių vaidmenų, kuriuos bitės atlieka miško ekosistemose, yra jų indėlis į apdulkinimą. Daugelis medžių rūšių, ypač auginančių vaisius ar sėklas, dauginasi priklausomai nuo bičių ir kitų apdulkintojų. Be šių apdulkintojų miškų atsinaujinimas būtų labai apsunkintas. Taigi bitės yra ne tik pasyvūs miškų gyventojai, bet ir aktyvūs jų atsinaujinimo ir augimo dalyviai.Bičių apdulkinimo procesas užtikrina miško augalų genetinę įvairovę, nes palengvina skirtingų medžių žiedų kryžminį apdulkinimą. Ši genetinė įvairovė yra labai svarbi miško ekosistemų atsparumui, todėl jos gali prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, kenkėjų ir ligų. Bičių populiacijų mažėjimas dėl tokių veiksnių kaip buveinių nykimas, pesticidų naudojimas ir klimato kaita kelia didelę grėsmę šiam natūraliam atsinaujinimo procesui. Bičių apsauga taikant atsakingos bitininkystės miškininkystės praktiką yra būtina ilgalaikei miškų sveikatai ir tvarumui užtikrinti.
Klimato kaitos grėsmė
Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę tiek miškams, tiek bičių populiacijoms. Kylanti temperatūra, besikeičiantys orų modeliai ir dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip sausros ir audros, sutrikdo trapią miško ekosistemų pusiausvyrą. Dėl šių pokyčių galime netekti augalų rūšių, kurios reikalingos bičių maistui, o tai dar labiau padidins bičių populiacijų mažėjimą. Be to, dėl klimato kaitos gali pasikeisti augalų žydėjimo laikas, todėl gali atsirasti neatitikimų tarp gėlių žydėjimo ir bičių aktyvumo, o tai sutrikdo apdulkinimo procesą. Kita vertus, miškai veikia kaip kritinės anglies absorbentai, sugeriantys anglies dioksidą iš atmosferos ir sušvelninantys klimato kaitos padarinius. Dėl miškų nykimo ne tik sumažėja šis anglies sugėrimo pajėgumas, bet ir išsiskiria sukaupta anglis, kuri prisideda prie tolesnio atšilimo. Bitininkystė, sutelkdama dėmesį į sveikų bičių populiacijų palaikymą, gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo skatindama miškų išsaugojimo ir miško atkūrimo pastangas.
Išvada
Miškų ir bitininkystės santykiai yra galingas gamtinių sistemų tarpusavio ryšio pavyzdys. Miškai aprūpina bites esminiais ištekliais, o bitės vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį atkuriant miškus ir palaikant gerą jų būklę apdulkinimo metu. Tvari bitininkystės praktika gali skatinti miškų išsaugojimą, palaikant tiek ekologinę pusiausvyrą, tiek bendruomenių pragyvenimo šaltinius. Didėjant miškų naikinimo, buveinių nykimo ir klimato kaitos grėsmei, būtinybė apsaugoti ir atkurti miško ekosistemas ir jose gyvenančias bites tampa vis aktualesnė. Suprasdami ir puoselėdami ryšį tarp miškų ir bitininkystės, galime prisidėti prie tvaresnės ir atsparesnės mūsų planetos ateities.
„Darnių miškų“ indėlis prie bitininkystės plėtojimo
„Darnūs miškai“ ir bitininkas Rimgaudas Aleknavičius tapo pirmieji Lietuvoje ir antrieji Europoje į FSC® miškų valdymo sertifikato apimtys įtraukę nemedieninį miško produktą – medų. Rimgaudo bitynas yra įsikūręs nuošalioje miško valdoje ant Nemuno kranto šalia Punios šilo, kur didelę valdos dalį užima raguvos su juose augančiais šimtamečiais medžiais. Be galo džiugu, kad mūsų bičiulis Rimgaudasplėtoja bitininkystę
prisidėdamas prie į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos Lietuvos tamsiosios bitės (Apis mellifera mellifera) išsaugojimo, sėkmingai didina šios miškų bitės populiaciją ir planuoja naujas miško bičių šeimas įkurdinti Punios šilo gamtiniame rezervate. Šių miško bičių populiacijoms išlikti grėsmę kelia hibridizacija su atvežtų svetimžemių porūšių medunešėmis bitėmis ir tinkamų perbrendusių medžių su stambiomis drevėmis Lietuvos miškuose stoka.Išlikusi vietinės Lietuvos tamsiosios bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šių miško
bičių genetinio ištekliaus išsaugojimas ir gausinimas yra labai svarbūs.
Džiaugiamės, kad geras pavyzdys užkrečiamas. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentas ir ilgametę patirtį turintis bitininkas Vytis Garbauskas tapo antruoju bitininku Lietuvoje, įgijusiu FSC® sertifikatą medui. Šis FSC® sertifikatas buvo įgytas geranoriškai bendradarbiaujant su mūsų grupės nariu MSK „Zanavykų šilas“. Tai yra puikus pavyzdys, kai teigiama sinergija tarp miško savininko ir bitininko gali atnešti puikius
rezultatus bendromis pastangomis siekiant prisidėti prie tvaraus miškų valdymo. Vyčio Garbausko bitynas įsikūrė Šakių rajone, Zyplių miško masyve.
Norėdami įsigyti medaus iš gerai tvarkomų miškų su mūsų bitininkais galite susisiekti telefonu:

Rimgaudas Aleknavičius +370 686 16853
Vytis Garbauskas +370 629 91999

Domitės sertifikavimo galimybėmis? Kreipkitės į „Darnių miškų“ sertifikavimo koordinatorių Deivį Pranckūną telefonu +370 687 67084
arba el. paštu deivis.pranckunas@darnusmiskai.lt